Kas yra kokobacilinė mikroflora ir kuo ji skiriasi nuo lazdelinės mikrofloros?

Kokobacilinė mikroflora ir lazdelinė mikroflora - tai terminai, kurie dažniausiai pasirodo tada, kai moteris pamato ginekologinio tepinėlio ar citologinio atsakymo formuluotes ir bando suprasti, ar viskas yra normos ribose. Vien šie žodžiai gali skambėti neraminančiai, tačiau jie nereiškia diagnozės savaime. Dažniausiai jie apibūdina tai, kokios bakterijos tuo metu vyrauja makšties aplinkoje: ar dominuoja apsauginę rūgščią terpę palaikančios lazdelių formos bakterijos, ar daugiau matoma kitų, smulkesnių bakterijų, kurios dažniau siejamos su disbalansu.

Sveikoje makšties aplinkoje dažniausiai vyrauja Lactobacillus genties bakterijos. Tai lazdelių formos mikroorganizmai, padedantys palaikyti rūgštesnį makšties pH ir mažiau palankias sąlygas kitoms bakterijoms per daug išvešėti. Kai šių bakterijų sumažėja, mikrobiotos balansas gali pasislinkti, o atsakymuose kartais atsiranda užuominos apie mišrią ar kokobacilinę florą.

Šiame straipsnyje aiškiai aptarsime, ką reiškia šie terminai, iš kur jie atsiranda, kada verta sunerimti, kuo skiriasi normalūs pokyčiai nuo disbalanso ir kodėl vien tik „stipresnė higiena“ dažnai nėra tas kelias, kurio ieško organizmas.

Kas yra lazdelinė mikroflora?

Lazdelinė mikroflora paprastai reiškia, kad makšties terpėje vyrauja lazdelių formos bakterijos, dažniausiai - laktobacilos. Tai laikoma palankiu radiniu, nes būtent šios bakterijos padeda palaikyti natūralią apsaugą: jos gamina pieno rūgštį, prisideda prie žemesnio pH ir trukdo kitoms bakterijoms lengvai prisitvirtinti bei daugintis.

Praktiškai tai reiškia labai paprastą dalyką: kai atsakyme minima lazdėlinė flora, dažniausiai kalbama apie aplinką, kurioje apsauginė mikrobiota daro savo darbą. Toks vaizdas dažniau siejamas su įprasta, subalansuota makšties būsena, nors galutinį vertinimą visada lemia ne vien vienas terminas, o simptomai, apžiūra ir kiti tyrimo duomenys.

Kodėl laktobacilos tokios svarbios?

Laktobacilos svarbios ne todėl, kad jų „turi būti daug dėl gero vaizdo tyrime“, o todėl, kad jos padeda formuoti terpę, kurioje mažiau vietos bakterijoms, siejamoms su disbalansu. Makšties aplinka nėra sterili - joje natūraliai gyvena įvairių mikroorganizmų. Esmė ne jų absoliutus nebuvimas, o pusiausvyra. Kai šią pusiausvyrą palaiko laktobacilos, pH paprastai išlieka rūgštesnis, o nemalonus kvapas ar pakitusios išskyros pasitaiko rečiau.

Kas yra kokobacilinė mikroflora?

Kokobacilinė mikroflora reiškia, kad tiriamajame mėginyje daugiau matoma bakterijų, kurios savo forma yra tarpinės tarp apvalių kokų ir lazdelių. Pats terminas apibūdina morfologiją, tai yra, kaip bakterijos atrodo mikroskopu, o ne vieną konkrečią ligą. Tačiau klinikinėje praktikoje tokia flora gana dažnai siejama su makšties mikrobiotos disbalansu, ypač kai kartu sumažėja laktobacilų.

Būtent todėl moterys kartais atsakyme mato du labai skirtingus terminus: lazdelinė mikroflora dažniau siejama su fiziologiškai palankesniu vaizdu, o kokobacilinė mikroflora - su labiau pakitusiu, disbalansą primenančiu mikrobiotos profiliu. Vien iš šio žodžių junginio galutinės išvados daryti nereikėtų, bet jis dažnai yra ženklas, kad verta vertinti visą kontekstą: ar yra kvapas, ar pakitusios išskyros, ar jaučiamas dirginimas, ar pH pakitęs, ar matomi vadinamieji clue cells.

Ar kokobacilinė flora visada reiškia bakterinę vaginozę?

Ne visada. Tačiau ji dažnai pasitaiko prie radinių, kurie gali būti suderinami su bakterine vaginoze ar tarpine, dar ne iki galo normalia flora. Bakterinė vaginozė nėra klasikinis uždegimas ta prasme, kaip dažnai įsivaizduojama. Tai pirmiausia yra mikrobiotos disbalansas, kai mažėja laktobacilų ir daugėja kitų bakterijų, tokių kaip Gardnerella vaginalis ir kiti anaerobiniai mikroorganizmai.

Todėl atsakymas „kokobacilinė flora“ dažniau reiškia kryptį, o ne galutinį nuosprendį. Gydytojui tai yra vienas iš fragmentų bendrame paveiksle. Moteriai - signalas ne panikuoti, bet neignoruoti, ypač jei kartu yra simptomų.

Kuo skiriasi lazdėlinė ir kokobacilinė mikroflora?

1. Skiriasi dominuojančios bakterijos

Lazdėlinėje floroje dažniau vyrauja laktobacilos. Kokobacilinėje floroje dažniau matoma mažiau laktobacilų ir daugiau kitų bakterijų, kurios gali rodyti pakitusį mikrobiotos santykį.

2. Skiriasi pH aplinka

Kai dominuoja laktobacilos, makšties pH paprastai būna rūgštesnis. Bakterinės vaginozės ir kitų disbalanso būsenų metu pH dažnai pakyla virš 4,5. Tai yra vienas iš klasikinių vertinimo kriterijų.

3. Skiriasi simptomų tikimybė

Lazdėlinė mikroflora pati savaime nėra susijusi su nemaloniu kvapu ar plonomis pilkšvomis išskyromis. Tuo tarpu kokobacilinė flora dažniau aptinkama esant disbalansui, kuris gali pasireikšti nemaloniu, „žuvies“ tipo kvapu, pakitusiomis išskyromis ar kitais nemaloniais pojūčiais. Vis dėlto kai kurios moterys simptomų gali ir nejausti.

4. Skiriasi klinikinė reikšmė

Lazdėlinė mikroflora dažniau vertinama kaip įprastesnis, apsauginę mikrobiotą atspindintis radinys. Kokobacilinė mikroflora dažniau skatina gydytoją pagalvoti apie bakterinę vaginozę, tarpinę florą ar kitą disbalansą, kurį verta vertinti kartu su simptomais ir tyrimais.

Iš kur atsiranda kokobacilinė mikroflora?

Svarbu suprasti, kad mikrobiota keičiasi ne iš niekur. Dažniausiai tai nėra vienos „blogos bakterijos užkratas“, o palaipsnis balanso pasikeitimas. Tam įtakos gali turėti įvairūs veiksniai: hormonų svyravimai, lytiniai santykiai, naujas partneris, kvapnios higienos priemonės, makšties plovimas iš vidaus, kai kurie antibiotikai ar kiti individualūs organizmo pokyčiai.

Kai kurioms moterims mikrobiota pakinta po antibiotikų kurso. Kitoms - po agresyvesnių higienos priemonių naudojimo, ypač jei naudojami kvapnūs prausikliai, purškikliai ar atliekami makšties plovimai. Tokie įpročiai gali ne „išvalyti“, o kaip tik sutrikdyti natūralią terpę, kuri palaikoma ne sterilumu, o gerųjų bakterijų dominavimu.

Ar tai susiję su higiena?

Ne tiesiogine prasme. Nemalonus kvapas ar pakitusi flora nebūtinai reiškia „prastą higieną“. Tai viena dažniausių klaidingų prielaidų. Bakterinė vaginozė ir kiti disbalansai kyla dėl mikrobiotos sudėties pokyčių, o ne vien dėl išorinio švarumo. Net priešingai - bandymas per daug agresyviai „sutvarkyti“ situaciją iš išorės gali dar labiau išderinti balansą.

Kokie simptomai dažniausiai pasitaiko?

Ne kiekviena moteris, kuriai nustatoma kokobacilinė mikroflora, jaučia aiškius simptomus. Tačiau kai simptomai atsiranda, dažniausiai jie būna gana tipiški.

Nemalonus kvapas

Vienas dažniausių nusiskundimų - nemalonus, kartais „žuvies“ kvapu apibūdinamas makšties kvapas. Jis gali būti pastovus arba labiau pastebimas po lytinių santykių.

Pakitusios išskyros

Išskyros gali tapti plonesnės, pilkšvos ar balkšvos, vienodesnės konsistencijos. Kartais moteris pirmiausia pastebi ne spalvą, o tai, kad išskyros tapo „ne tokios kaip anksčiau“.

Dirginimas ar deginimas

Nors bakterinė vaginozė dažniau siejama su kvapu ir išskyromis nei su stipriu niežėjimu, kai kurioms moterims gali pasitaikyti ir deginimas, jautrumas ar diskomfortas. Jei vyrauja stiprus niežėjimas, varškės tipo išskyros ar ryškus paraudimas, gydytojas dažnai vertina ir kitas priežastis, pavyzdžiui, grybelinę infekciją.

Kaip nustatoma, ar tai tikrai disbalansas?

Makšties mikrobiota nevertinama vien „iš akies“. Jei yra simptomų, gydytojas dažniausiai remiasi keliais dalykais: nusiskundimais, apžiūra, pH įvertinimu, mikroskopija ar kitais laboratoriniais tyrimais. Bakterinės vaginozės vertinimui klasikiniai kriterijai apima plonas vienalypes išskyras, pH daugiau nei 4,5, būdingą kvapą ir clue cells mikroskopu.

Kas yra clue cells?

Clue cells - tai makšties epitelio ląstelės, kurių kraštai mikroskopu atrodo tarsi „apsinešę“ bakterijomis. Tai būdingas radinys, kai epitelio ląsteles padengia prisitvirtinusios kokobacilos. Šis požymis yra vienas svarbiausių vertinant bakterinę vaginozę.

Kas yra Nugent balas?

Kai kuriose laboratorijose makšties flora vertinama naudojant Nugent sistemą. Ji paremta bakterijų vaizdu Gramo dažyme: kiek matoma laktobacilų, kiek smulkių gramneigiamų ar gramvariabilių lazdelių ir kiek kitų bakterijų formų. Žemi balai dažniau atitinka normalią, laktobacilų dominuojamą florą, vidutiniai - tarpinę florą, o aukštesni - bakterinei vaginozei būdingą vaizdą.

Ar kokobacilinė mikroflora pavojinga?

CDC pažymi, kad bakterinė vaginozė susijusi su pakitusiu makšties mikrobiotos profiliu gali turėti reikšmės reprodukcinei bei lytinei sveikatai. 

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją verta kreiptis, jei atsirado naujas ar stipresnis kvapas, pasikeitė išskyrų spalva, konsistencija ar kiekis, jaučiamas deginimas, skausmas, arba simptomai kartojasi. Taip pat svarbu kreiptis, jei simptomai atsirado nėštumo metu arba jei anksčiau panaši situacija jau kartojosi ne vieną kartą.

Ypač svarbu nesigydyti „iš akies“, kai simptomai nėra tipiški. Panašūs požymiai gali pasireikšti ir esant trichomonozei, kandidozei, sudirginimui nuo priemonių ar kitoms būklėms. Vien kvapas ar išskyros dar nepasako visos istorijos.

Kaip ši būklė paprastai sprendžiama?

Kai patvirtinama bakterinė vaginozė ar kitas mikrobiotos disbalansas, gydymo taktiką parenka gydytojas. Bakterinė vaginozė dažniausiai gydoma antibiotikais, pavyzdžiui, metronidazolu ar klindamicinu, kai yra simptomai ir nustatoma atitinkama diagnozė. 

Svarbu žinoti ir tai, kad pasikartojimai nėra reti. Dėl to vien „numalšinti simptomus šį kartą“ ne visada pakanka - daug dėmesio skiriama ir mikrobiotos aplinkai, įpročiams, pasikartojimo rizikos mažinimui bei švelnesnei kasdienei priežiūrai.

Ko dažniausiai nereikėtų daryti savarankiškai?

Dažniausiai nerekomenduojama savarankiškai naudoti agresyvių, kvapnių ar „stipriai valančių“ priemonių tikintis, kad jos išspręs problemą. Įvairūs chemikalai, kvapnūs purškikliai, vonios putos ir panašios priemonės gali dirginti bei prisidėti prie vaginito ar kitų simptomų. 

Makšties plovimai iš vidaus taip pat nėra būdas atkurti pusiausvyrą. Organizmui paprastai reikia ne agresyvesnio „išvalymo“, o mažiau trikdžių natūraliam balansui.

Kur čia vieta probiotikams?

Mokslinėje literatūroje probiotikai moterims nagrinėjami kaip galimas pagalbinis būdas palaikyti mikrobiotos balansą ar mažinti pasikartojimų riziką. 

Maisto papildai su probiotikais nėra „vienas universalus atsakymas“, bet jie gali būti prasminga platesnės rutinos dalis, ypač kai tikslas - palaikyti balansą, o ne tik reaguoti į nemalonų epizodą. Čia svarbiausia ne pažadai, o realistiškas požiūris: preparato sudėtis, bakterijų padermės, vartojimo nuoseklumas ir individuali situacija. 

O kur čia Bacillus coagulans?

Jei kalbame apie moterims skirtus papildus, probiotiniai guminukai su Bacillus coagulans būti patogus formatas dėl paprastesnės rutinos. Bacillus coagulans yra sporas formuojanti bakterija, todėl ji dažnai pasirenkama dėl stabilumo. 

Kas gali padėti kasdienybėje, kai norisi palaikyti balansą?

Kasdienybėje svarbiausia yra ne „kuo daugiau priemonių“, o kuo mažiau bereikalingo dirginimo. Dažniausiai rekomenduojama vengti kvapnių produktų jautriai sričiai, rinktis švelnesnę priežiūrą ir stebėti, kas organizmui iš tiesų tinka. 

Taip pat verta prisiminti, kad makšties mikrobiota nėra statiška. Ji gali kisti skirtingais ciklo etapais, keičiantis hormonų fonui, po antibiotikų, dėl seksualinės veiklos ar kitų veiksnių.

Dažniausi mitai apie kokobacilinę mikroflorą

„Jei yra kokobacilinė flora, vadinasi, bloga higiena“

Ne. Tai per daug supaprastintas aiškinimas. Dažniau kalbame apie mikrobiotos disbalansą, o ne apie „nešvarą“.

„Jei išskyros pasikeitė, reikia stipresnio prausiklio“

Ne būtinai. Būtent stipresnės ar kvapnios priemonės gali pabloginti situaciją, jei problema susijusi su jautria pusiausvyra, o ne su išoriniu nešvarumu.

„Jei nėra simptomų, terminas nieko nereiškia“

Ne visai. Nors simptomai svarbiausi sprendžiant, ką daryti toliau, pats terminas gali būti naudingas kaip užuomina apie pakitusį mikrobiotos vaizdą. Tiesiog jis vertinamas ne atskirai, o bendrame kontekste.

Esmė, kurią verta prisiminti

Jei trumpai, lazdelinė mikroflora dažniau reiškia, kad vyrauja laktobacilos ir makšties aplinka labiau atitinka įprastą apsauginį balansą. Kokobacilinė mikroflora dažniau rodo, kad šis balansas pakito ir laktobacilų sumažėjo, todėl laboratorinis vaizdas labiau krypsta į disbalansą. Tai nėra diagnozė vien iš savęs.

Jei nėra simptomų, dažnai svarbiausia ramiai aptarti radinį su gydytoju. Jei yra kvapas, pakitusios išskyros ar diskomfortas, verta ne spėlioti, o tiksliai išsiaiškinti priežastį. O jei galvojama apie palaikomąją rutiną, probiotikai gali būti vienas iš dalykų, ką verta apsvarstyti realistiškai - ne kaip stebuklą, o kaip vieną iš galimų balansą palaikančių sprendimų.

Šaltiniai